sakmė apie meilę "Pradėk nuo savęs "

įkėlė

Viena moteris skundėsi kaimynei savo drauge, kurį ją įžeidė. Kaimynė ramino moterį ir įkalbinėjo atleisti.
-Atleisti ? Kaipgi taip ? juk jinai tokia pikta . Ne , piktiems žmonėms negalima atleisti, - pasakė moteris . -Ir apskritai , kodėl aš turėčiau mylėti tuos , kurie nemyli manęs , kodėl turiu būti gera , jei kiti meluoja , išduoda , daro niekšybes ?
-Papasakosiu tau vieną atsitikimą, -sako jai kaimynė.- Gyveno kartą žmogelis .Prašė jis motušės gamtos , kad naktys taptų šviesios ir nereikėtų degti žvakių , o žiemos šiltos, kad nereikėtų kūrenti krosnies .Tačiau gamtai geriau žinoti, kaip turi būti , todėl ji visai nekreipė dėmesio į prašymus . Supyko žmogus ir nusprendė : " Tu taip ? neklausai manęs . Tuomet ir aš naktimis nedegsiu žvakių ir nešviesiu tau , o žiemą nekūrensiu krosnies ir nešildysiu tavęs jos šiluma . Aš net atversiu lauko duris , kad troboje tau neliktų šilumos ir tu sušaltum .štai tada pamatysi , kaip tau bus riesta ."
- Na , ir negudrus tas žmogus , - nutraukė kaimynės pasakojimą moteris , - manė , jog savo žvakėmis šviečia gamtai , o krosnimi šildo ją per žiemos šalčius. Pasipūtęs kvailys . Jul to pirmiausia reikėjo jam pačiam, o motušė gamta pati savimi pasirūpina.
-Tai kodėl tu , - paklausė kaimynė ,- elgiesi taip pat?
-Aš ?- nustebo moteris
-Taip , tu .Kodėl tu gesini savo meilės šviesą , kai aplinkui tave gaubia tamsa , ir kodėl tu neužkuri savo širdies židinio , kai aplinkui viešpatauja žmonių širdžių šaltis ? Ar ne geriau , užuot sėdėjus tamsoje ir laukus , kol kas nors tau pašvies, pačiai įžiebti šviesą, pašviesti sau ir kitiems .Juk tada tu pati pamatysi kelią ir , galbūt , kiti galės jį pamatyti, kartu eiti tuo keliu . O užuot drebėjus šaltyje ir laukus , kol kas nors sušildys , ar ne geriau užkurti savo širdies židinį , pasišildyti pačiai bei sušildyti kitų žmonių širdis . Tada , žiūrėk, jų sušilusios širdys nedvelks tokiu šalčiu ..."
iš žurnalo "Raktas"
azalija
Kadangi pati turejau panasiu patyrimu, cia matau siokius tokius priestaravimus. Butent atleisti siuo atveju ir nereikia. Juk tai pati Gamta verte ana moteri būti pikta.Sutike savo gyvenime gyvates, nuodingas rupuzias tampam ju nuodu aukomis. Butina suprasti, kad jas valdo zemi gamtos instinktai, ...
  • Vasario 18, 2018
  • ·
  • Atsakyti
  • ·
  • Pranešti
  • ·
  • Patinka
Elen
Skaitydama ir aš tai pajutau , prisiminiau pritariu, kad nereikia įsileisti gyvačių į savo gyvenimą nes žmonės nesikeičia .Buvo bjaurus toks ir liks, skaudins, gadins nervus. Kuo toliau nuo tokių
  • Vasario 19, 2018
  • ·
  • Atsakyti
  • ·
  • Pranešti
  • ·
  • Patinka
alina
Elen, kaip Tau atrodo, ,,Raktas,, suprastejo, ar ne?
  • Vasario 18, 2018
  • ·
  • Atsakyti
  • ·
  • Pranešti
  • ·
  • Patinka
Elen
Manau , kaip visada išėjus naujam žurnalui Pradžioje stengiamasi ieškoti prasmingų temų, įdomių žmonių, temų, minčių , o paskui bele užpildyti žurnalo lapus
  • Vasario 19, 2018
  • ·
  • Atsakyti
  • ·
  • Pranešti
  • ·
  • Patinka
ANGELE
Kiekvienam savo . Viskas priklauso nuo mūsų dvasinio lygio . Sugebėjimas atleisti ar ne , tai mūsų praeinamų ar praeitų pamokų padarinys .Gebėjimas atleisti skatina teigiamas žmogaus savybes, meilės jausmą, stiprina abipusį pasitikėjimą ir net stiprina sveikatą .
  • Vasario 20, 2018
  • ·
  • Atsakyti
  • ·
  • Pranešti
  • ·
  • Patinka
Elen
Taip, Angele atleisti viena, atleisti būtina dėl savęs bet daugiau tokio žmogaus gyvatės kailyje neįsileisti į savo gyvenimą nes vėl viskas kartosis . Iš gyvenimo faktų
  • Vasario 20, 2018
  • ·
  • Atsakyti
  • ·
  • Pranešti
  • ·
  • Patinka
ANGELE
Jeigu antrą kartą neužlipti ant to pačio grėblio . Juk ir taip būna . bet šiaip visumoje pas mane irgi taip - atleisti , bet daugiau neįsileisti
  • Vasario 20, 2018
  • ·
  • Atsakyti
  • ·
  • Pranešti
  • ·
  • Patinka
Elen
Tai vat ir aš taip manau . Kam tuo grėbliu daužyti savo kaktą
  • Vasario 20, 2018
  • ·
  • Atsakyti
  • ·
  • Pranešti
  • ·
  • Patinka
ANGELE
Ir be to gyvenime užtenka visokiausių nesąmonių
  • Vasario 20, 2018
  • ·
  • Pranešti
  • ·
  • Patinka
leonora
Jūsų komentaras...
Įkeliamas jūsų komentaras